Skip to Content

Ekonominis sunkmetis ‚"siurbia" teatro dvasią

Veros Vytuvytės asmeninė nuotrauka

Seimo nariai atostogauja egzotiškose šalyse, o Lietuvos kultūrą smaugia krizės gniaužtai. Menkas finansavimas kultūrai ‚"siurbia" teatro gyvastį. Mažėja spektaklių - mažėja ir žiūrovų. Nėra žiūrovų - nereikia ir spektaklių. Lietuvos teatrai sukasi užburtame rate.

Vis gilėjant ekonominiam sunkmečiui Lietuvos žmonių veiduose dingsta optimizmas. Nedarbas auga, šalies situacija darosi vis keblesnė. Atsiranda daug dalykų, be kurių galime išsiversti. Čia daugiausiai kenčia kultūros pasaulis. Žmonės atsisako pramogų, tenka rinktis, kas svarbiau: ar teatre praturtinti dvasią, ar gardesnį kąsnį suvalgyti.

Liesa piniginė - žiūrovų vangumo priežastis

Pastaraisiais metais teatro populiarumas Lietuvoje sparčiai augo. Kauno valstybinis muzikinis tetras, Nacionalinis operos ir baleto teatras skelbdavo apie artėjančias premjeras, be jokių abejonių, kad salės bus sausakimšos. Kultūra visoje šalyje vystėsi, plėtėsi, steigėsi nauji dramos teatrai: 2005 m. Gyčio Ivanausko teatras, 2007 m. ‚"Domino" ir kt. Tačiau šiandieninė situacija verčia sunerimti.
Teatrai, kuriems skiriama nuolatinė valstybės dotacija gali kiek lengviau kvėpuoti, tačiau kaipgi kiti, tik įvairių projektų ir konkursų būdu galintys išsikovoti lėšų savo egzistavimui palaikyti?
Teatro ir kino informacijos ir edukacijos centro teigimu, nevalstybiniai teatrai veikia pagal viešųjų įstaigų modelį. Jie neturi nuolatinių patalpų ir dažniausiai jas nuomojasi iš valstybinių teatrų. Valstybė remia tik konkrečias nevalstybinių teatrų bei scenos menų struktūrų programas.
Senkant valstybės biudžetui, kultūrai skiriama ne tiek daug lėšų, kiek ankščiau. O ir tie keli procentai pajamų, kuriuos atneša parduoti bilietai - menka paguoda. Kauno valstybinio muzikinio teatro reklamos ir informacijos vadovė L. Stankevičiūtė, sako, kad ekonominė krizė nulėmė vangesnį teatrų lankomumą nei įprastai. Šiuo metu bilietų parduodama 15-20 proc. mažiau. Teatras tampa prabanga.
L. Stankevičiūtės teigimu, teatro situacija sudėtingėja. Tai sąlygoja nedidelis finansavimas teatralų algoms ir visiškai nutrauktas naujų pastatymų finansavimas. Anot L. Stankevičiūtės, tai neabejotinai atsilieps teatre rodomų premjerų skaičiui.

Mažės premjerų - mažės žiūrovų

Kovą ir balandį Kauno muzikiniame teatre bus galima išvysti dvi premjeras. Šį mėnesį žiūrovus džiugins ne profesionalūs operos dainininkai, ne puikūs baletmeisterių ir solistų pasirodymai, o populiariame televizijos projekte ‚"Chorų karai" dalyvaujantis šampaninis Kauno choras. Balandį teatro mylėtojus stebins choreografės A. Cholinos režisisuotas spektaklis ‚"Madam Pompadur".
Neabejotinai žiūrovus traukia naujienos. Taigi neaugantis premjerų skaičiaus sąlygotų žiūrovų mažėjimą. Tačiau iš kitos pusės, mažės žiūrovų, laikui bėgant - ir spektaklių, mat teatralams algas vis tiek reikia mokėti, salė pilna ar apytuštė. Nebus žiūrovų nebus ir pajamų, kurios gaunamos pardavus bilietus. Krizės akivaizdoje Lietuvos teatrai sukasi tarsi užburtame rate.