Kavinė „Mensa“ atidaryta. Tai patvirtina geltonos raidės ant langų, o įėjus į VDU Centrinius rūmus neabejotinai pastebim dienos meniu stovą. Viešojo maitinimo įstaiga veikia tam, kad aptarnautų ir universiteto darbuotoją, ir studentą. Vieniems tai tipiška valgykla, kitiems kavinė, o treti norėtų ją matyti kaip erdvę, kur patogiai galima pasisėdėti ir ilgiau.

Bus nauja valgykla...nėra naujos valgyklos

Diskusija apie patrauklios erdvės kūrimą ir tai keliančias organizacines, finansines problemas tikrai vyksta. Kaip teigia VDU infrastruktūros prorektorius Vaidotas Viliūnas: „Visi skirtingai įsivaizdavom pačią valgyklą, kokia ji turėtų būti. Žvelgiant verslo požiūriu tai labai rizikingas užsiėmimas: sunki ekonominė situacija, specifinis klientas, kuris būna tik tam tikrom valandom, atbėga ir išbėga". Pabrėžiamas apribotas įėjimas į pastatą, tiek iš Laisvės alėjos, tiek iš gatvės. Sunku vienoje kavinėje derinti kelių grupų interesus. Taip pat pažymima, kad šiuo atveju studentų pasiūlymams suteikiamas prioritetas ir savotiška idėjų laisvė, iš jų tikimasi konkrečios koncepcijos, kaip panaudoti abi patalpas – tiek pirmo aukšto, tiek rūsio.

Pokyčiams reikalingos konkrečios idėjos

VDU SA valgyklos pokyčių atžvilgiu turi aiškią poziciją, apibrėžiančią "Mensą" kaip greičiau ne kaip universiteto valgyklą, o kaip kavinę ar erdvę studentams pasibūti. Joje, laisvu nuo paskaitų metu, būtų galima susibėgti su kursiokais, draugais, susiorganizuoti grupės pasisėdėjimą, furšetą, tam reikia tik fantazijos. Viskas priklauso nuo poreikių, kuriuos ir derėtų išsiaiškinti, kad būtų užtikrintai veikiama. Aišku viena – kiekvienam norisi prisėsti jaukioje, skoningai įrengtoje patalpoje – tada ir apetitas geresnis ir verslininkai patenkinti. Donatas Juodpusis teigia, kad VDU SA gali inicijuoti erdvę, padaryti ją patrauklia, bet veiklos pasiūlymų laukiama iš studentų. 

Vienas iš sėkmingų pavyzdžių – „Meno duobę“, įrengtą pačioje matomiausioje vietoje, kokia tik gali būti. Ironiška, bet tikrai yra žmonių, kurie net neįsivaizduoja kas ten per erdvė: „gal mokama bus, tai nesmagu ir eit.“ Taigi, vietų yra ir jų bus, atsiras ir nuolatinių "atėjūnų". Net ir į tokias patrauklias kūrybai, idejoms vietas studentus dažnai reikia traukti, vilioti patraukliais pasiūlymais, pasirūpinti efektingu informacijos pateikimu. Šiuo metu mąstoma apie “Meno duobės” plėtrą kiemelyje. Tai gali būti aktualu ir “Mensai": atšilus orams, bus galima įrengti pasisėdėjimo staliukus gryname ore, kur vartant knygą galima ramiai išgerti arbatos.

“Mensa” pasiryžusi įtikti kiekvienam

Labai svarbu, kad potencialus „Mensos“ lankytojas pro ją nepraeitų. Alkstančius, užėjusius į „Mensą“ aptarnauja keletas padavėjų, virėja teta Ada. „Mensos“ valdytojas „Samsonas“, o vedėja – ponia Danutė. Jos teigimu, kiekvieną dieną prekyba vis auga, dienos maistas šviežias ir nebrangus.

Taip, studentui reikalinga ne tik patraukli vieta, bet ir priimtina kaina. Šiuo atveju, pasiklausinėjus studentų vieniems kaina tikrai priimtina, o kiti pageidautų, kad bent litu kai kurių patiekalų kainos būtų sumažintos. Šiandien daug kas keičiasi, tik studento piniginė – ne.

Maisto asortimentas gan platus, "Mensos" darbuotojos pastebi, kad atėjusieji renkasi paprastą maistą, siūlyta paragauti pyragaičių, bandelių, bet tai nebuvo populiaru. Pasvarsčius, galima daryti prielaidą, kad būdamas studentas ir turėdamas kelis litus, tu atsirenki ar juos išleisti sotiems pietums ar pyragaičiui ir arbatai.

Kalbant apie maisto racioną įtaką daro lietuviška (o gal užsilikusi sovietinė) maisto valgymo kultūra. Įdomu būtų sužinoti ir maisto kokybės vertinimą, lankytojų atžvilgiu, ne visada nusiskundimų negirdėjimas reiškia, kad jų iš viso nėra. Vertėtų pasirūpinti “Pageidavimų knyga”, tada atsirastų konkrečių nuomonių ir vertinimų.

Ponios Danutės nuomone, jeigu čia studentai nori daryti KĄ nors įdomaus, turi būti KAŽKOKS organizatorius, kuris organizuotų apačioj KAŽKĄ. Vėlgi, akcentuojamas konkretumo poreikis. „Prašau, jei jūs ko norit – sakykit. Mes viską galim padaryti. Jei ateisit su pasiūlymais, tada mes ir prisitaikysim. – tikina ji.

Nesiginčijama, kad interjero norėtųsi kiek kitokio, tačiau ir poreikiai skirtingi, ne visiems reikia sėdėti ir leisti laiką. "Prie arbatos kažin ar bursis masės žmonių, o be to viskam vėl reikalingas organizatorius, kad prižiūrėtų ir įgyvendintų idėjas, susijusias su papildomos erdvės įrengimu", - teigia ponia Danutė.

„Mensa“ vakaruose

„Mensa“ neabejotinai studentiškas asociacijas kelianti sąvoka. Kam teko lankytis ne lietuviškoje „mensose“, pajuto, kad tai skiriasi kaip diena nuo nakties. Teko pakalbinti keletą studijuojančių užsienio universitetuose: žmonių patogumui dienos meniu skelbiamas internete ir koridoriuose, jau nekalbant apie maisto pasirinkimo laisvę ir galimybes. Ten, kainos kaip Lietuvoje (?!), įtartinai skanus ir sveikas maistas. Kalbant apie interjerą – minkštos kėdės, sofos, kur gali „įkristi“. Jau nekalbama apie galimybę atsinešti kompiuterį, naudotis internetu. Automatizuoto aptarnavimo idėja, Lietuvos atžvilgiu skamba utopiškai. Studentai viliojami akcijomis – “paskutinės minutės patiekalas”. O gal noris matyti kaip gaminamas maistas? Prašom.

Ieškomi entuziastai

Tikrai neverta minėtų pavyzdžių kopijuoti ir taikyti pas mus, mes gyvenam kitaip ir, be abejo, turim savo idėjų. Kaip jau minėta, laukiama iniciatyvų iš studentų, kokią „Mensą“ jie nori matyti. Konkrečiai situacijai išsiaiškinti neužtenka tik pasiklausinėti būrelio studentų, kodėl negali būti inicijuota apklausa, kad išaiškėtų poreikiai? Tik reikia, kad būtų norinčių išspręsti šią dilemą: ar reikalingi kardinalūs pokyčiai valgykloje, ar pakanka jos tokios, kokia dabar yra. Studente, ko pageidauji užėjęs užkąsti – ten pabūti ilgėliau ar tik greitai ir skaniai pavalgyti?