Kiekvienais metais mokyklas baigia apie 40 tūkstančių moksleivių. Norintiems toliau kopti į žinių Everestą, pasirinkimo ratas yra labai platus. Lietuvoje yra ne viena aukštoji mokykla ir dar daugiau aukštesniųjų mokyklų. Išsirinkus, kur ir ką studijuosime, turime pasirinkti ir kaip tai darysime. Vis didesnį pagreitį Lietuvoje įgauna nuotolinės studijos.

 Pasaulyje nuotolinių studijų terminas nėra nei naujas, nei negirdėtas. Anglijoje jos kildinamos net nuo 1840 metų, o plačiau naudoti imtos nuo 1969 metų, kai buvo įkurtas Didžiosios Britanijos „Atvirasis“ universitetas. Lietuvoje nuotolinės studijos plėtojamos nuo 1998 metų, tačiau dar sunku vertinti jų efektyvumą ar teigti, kad jos jau lenkia tradicinius studijavimo būdus.

 Studijos dėstytojų akimis

 Nuotolinės studijos yra paremtos informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis, kurios suteikia studentui galimybę derinti studijas ir darbą. Nuotolinių studijų studentams nereikia kas dieną vaikščioti į universitetą, dėl studijų kraustytis į kitą miestą ar atsisakyti darbo. Nuotolinės studijos taip pat pakeičia ir dėstytojų darbo metodiką: „Technologijų pagalba dėstytojams lengviau stebėti savo studentus. Jie gali matyti, kada studentas buvo prisijungęs, kaip dažnai jis prisijungia prie studijų darbų. Galime matyti kiek prisideda kiekvienos grupės narys prie bendro darbo, kaip jiems sekėsi dirbti. Sukurta stebėjimo programa padeda dėstytojui suprasti, kas prasčiau sekasi studentui“. – teigė distancinių studijų centro vadovė Dr. Airina Volungevičienė.

  Tačiau atsiranda kita problema – tai savęs motyvavimo, savarankiško darbo. Pasak Volungevičienės, studentai mieliau renkasi akivaizdines paskaitas, ypač masines, nei praktines, nes taip jiems patogiau. Aktyvumo prasme jie yra pasyvesni. Paskaitoje daugiau dirba dėstytojas, o jie klausosi. Ten, kur yra daugiau užduočių ir reikia dirbti savarankiškai, jiems nėra patrauklu.

Sudėtingiausia yra pirmo ir antro kurso studentams sąmoningai aktyviai dirbti patiems, todėl jie renkasi stebėtojo poziciją. Nuotolinėse studijose labai svarbi yra studento ir dėstytojo komunikacija. Jei dalykas yra pilnai realizuotas nuotoliniu būdu, tai jo paramos sistema yra perkeliama į nuotolinę aplinką, internetinę erdvę. Studentas turi būti motyvuotas ir dirbti tolygiai, nes prisijungęs paskutinę dieną gali pamatyti, kad turi atlikti labai daug užduočių, o kai kurių terminai gali būti jau ir pasibaigę. Paskaitos vyksta technologijų pagalba. Dėl to socialinis įspūdis susidaro kitoks. Nors technologijų pagalba ir galime uždavinėti ar atsakinėti į klausimus, tačiau tai nėra „gyvas“ bendravimas.

  Tačiau ta pati nuotolinė aplinka studentams suteikia galimybę analizuoti vieniems kitų darbus. Tai leidžia aiškiau suprasti ir dėstytojų vertinimo sistemą. Informacija yra pateikiama vienoje vietoje. Studentas bet kuriuo jam patogiu metu gali rasti visą reikiamą informaciją mokymuisi: gramatiką, video medžiagą, klausymo pratimus.

  Nuotolinės studijos išskiriamos kaip ypač patrauklios neakivaizdininkams. Jose studentas turi daugiau galimybių būti aktyvus: jungtis į diskusijas, tartis su dėstytojais. „Tarp dieninių ir neakivaizdinių studentų nėra didelio skirtumo. Vis jie turi pasiekti tuos pačius rezultatus, atlikti tiek pat užduočių, išstudijuoti tą patį kiekį teorinės medžiagos, tiek pat ir praktinių užduočių. Nuotolinėse studijose atsiranda galimybė diferencijuoti tempą ir intensyvumą. Tie, kurie negali ateiti į „gyvas“ paskaitas, studijuoja vaizdinę medžiagą, kuri yra pateikiama internetu, o į paskaitas ateina išsiaiškinti praktinių dalykų. Tačiau tai tikrai nėra tas pats, kas neakivaizdinės studijos“ – teigė distancinių studijų centro vadovė.

 Studentų požiūris į studijas

  Pabaigus 2009 – 2010 rudens semestro studijas, Vytauto Didžiojo Universitete buvo atlikta apklausa, siekiant ištirti studentų požiūrį į nuotolines studijas, palyginant jas su tų pačių dalykų tradicinėmis studijomis.

  Nuotoliniu būdu studijavę studentai nurodo, jog jie žymiai dažniau naudoja atvirus mokymosi išteklius studijų metu. Tradiciniu būdu studijuojantys (daugiau nei 50 %) nurodo, jog jie niekada nenaudoja įrankių internete praktinėms užduotims atlikti, nėra skatinami ieškoti informacijos ir išteklių praktiniams ar namų darbams atlikti, kai 80 % nuotoliniu būdu studijuojančių tai daro kartą per mėnesį.

  Nuotolinėse studijose diskusijose dalyvavo daugiau nei 90 % studentų, kai tradicinėse studijose – tik virš 50 %. Taip pat 70 % studentų nuotolinėse studijose ne rečiau kaip kartą per mėnesį stebėdavo dėstytojo darbą ir atkartodavo gautą informaciją praktiniuose darbuose, tradicinėse studijose šį atsakymą pasirinko mažiau nei 40 % studentų.

 Nuotoliniu būdu įgytų žinių vertinimas

  Renkantis studijų formą nemažiau svarbus klausimas yra ir atsiskaitymai, tiksliau, kokia forma ir kaip jie vyksta. Kaip teigia distancijų studijų centro vadovė, dažniausiai yra parengiami testai. Taip pat galima paruošti atsiskaitymą žodžiu, kurio metu yra įrašoma vaizdo konferencija.

  Atsiskaitymai dažniausiai yra rengiami auditorijose. Jei studentas yra išvykęs, paskiriamas asmuo iš administracijos, kuris prižiūrės studentą atsiskaitymo metu. „Taip pat yra metodika, leidžianti studentui laikyti egzaminą namuose, tai –atvirų knygų egzaminas. Jo metu galima naudotis visomis knygomis, tačiau testas būna atveriamas tik labai ribotai laiko daliai“,- teigė Dr. Airina Volungevičienė.

  Pasak LieDM asociacijos prezidentės, studentai, baigę studijas nuotoliniu būdu, neturėtų baimintis, kad į jų diplomus bus žiūrima kreivai: „Tai yra aukštosios mokyklos sprendimas. Jei dėstytojas sugeba parengti medžiagą nuotoliniu būdu atitinkamoms kompetencijoms įgyti ir jeigu žmogus atsiskaito, vadinasi, jam turi būti išduodamas pažymėjimas, o vėliau diplomas, kad jis tuos gebėjimus turi. Reiškia, kad jis išeina su gebėjimais, išvardintais diplome, ir tai nepriklauso nuo studijų metodo. Nesvarbu, ar studijuota buvo nuotoliniu, dieniniu ar neakivaizdiniu metodu, studijų rezultatas yra tas pats, kaip ir įgyjama kvalifikacija.“

  Renkantis nuotolines studijas, atspirties tašku turėtų tapti paties studento motyvacija. Jūsų pasirinkimą gali apibendrinti Vytauto Didžiojo Universiteto dėstytojų bendra išvada: „ nuotolinės studijos labai sveikintinos situacijoje, kai jomis naudojasi sąmoningi, motyvuoti ir išmintingi asmenys, o turint omenyje, kad didelė dalis studijuojančių universitete į tokią kategoriją nepatenka, nuotolinės studijos gali padaryti daugiau žalos, nei naudos.“ Todėl reiktų gerai apgalvoti ir kritiškai pažvelgti į savo norus ir sugebėjimą studijuoti būtent nuotolinių būdu.