„Mėšlo krūva“, - drąsiai šių metų pavasarį rėžė vienas auksaplaukis vaikinas, paklaustas, ką jis mano apie Kauną. Ši skambi frazė akimirksniu apskriejo bene pusės Lietuvos interneto vartotojų kompiuterius ir kuriam laikui buvo tapusi Laikinosios sostinės vizitine kortele.

Nuplauti suteptą Kauno mundurą bandė miesto meras Andrius Kupčinskas, ne kartą rašęs pasipiktinimo kupinus raštus įvairioms šalies instancijoms, kiti aukšto rango politikai, tačiau ar gali niekada citrinos neragavęs žmogus žinoti, jog ji rūgšti? Ar gali niekada Kaune negyvenęs žmogus žinoti, jog Kaunas yra gražus? O jis, visgi, yra gražus!

Nesirengiu šiame kūrinyje pasakoti apie Kaune esančius muziejus, vykstančias parodas ar rengiamus koncertus. Kam įdomu – susiras patys. Šiame mieste ir be kultūros paminklų yra vietų, kurios kiekvieną kaunietį priverčia didžiuotis savo kilme.

Nuo miesto triukšmo norintiems pabėgti kauniečiams net nereikia sukti galvos apie užmiesčio sodybas. Bene pačiame miesto centre kiekvieno kauniečio sielą nuramins beveik 85 hektarų plotą užimantis ąžuolynas. Tokio dydžio ąžuolų parku miesto teritorijoje negali pasigirti nei vienas kitas Europos miestas.

Nenorite ąžuolų – aplankykite Panemunės parką. Kas gali būti gražiau, nei saulėtą rudens popietę vaikščioti nuostabiais samanotais takeliais, nusidriekusiais Nemuno pakrantėmis? Šiam gamtovaizdžiui įspūdingą jaukumą suteikia daugybė įsimylėjusių porelių, šilą pripildančių kiekvieno žmogaus širdžiai reikalingos romantikos.

Ar kada bandėte žiūrėti į Kauną nuo Šilainių kalno? Tomas Augulis kažkada dainavo: „Keista tik tai, jeigu niekad, ten nebuvai, miestui miegant“. Nežinau, ar dainininkas turėjo galvoje šią apžvalgos aikštelę, tačiau jei vis dar manote, kad Kaunas – „mėšlo krūva“, pažvelkite į jį naktį. Juk auksas ir pelenuose žiba.

Išaušus rytui nueikite į senamiestį. Pavaikščiokite po Nemuno ir Neries santaką, apžiūrėkite Kauno pilį, o grįžtant nepraleiskite progos baltos, lyg gulbė, Rotušės aikštėje pasidžiaugti su tik ką šeimas sukūrusiomis poromis. Sakote banalu? O kas sakė, jog banalu negali būti gražu?

Grupė „Angelas“ savo laiku dainavo: „Čia mano Kaunas, mylimas Kaunas. Čia mano džiaugsmas, gyvenimas, viskas kartu. Čia mano Kaunas, mylimas Kaunas, ir ši daina apie miestą brangiausią man iš visų“.

Tikras kaunietis mane supras.